žliaugti

žliaugti
žliaũgti, -ia, -ė K.Būg, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ 1. intr. LVIV820, Ob, Sv, Rm, Vad, Pbs, Ar, Pg, Šlvn, Užv smarkiai tekėti, srūti: Lyjant jau per visą dangsčių žliaũgia Slk. Dangtis kiauras, šiaudų nebėr, – kaip tik lietus, tai ir žliaũgia visais pakraščiais Pnd. Kad lyja, net žliaũgia Ds. Jei par naminės gėlės lapus rasa žliaũgia, greit lietus bus Avl. Ašaros tik žliaũgia ir negaliu sustabdyt Krč. Oho kaip dirbdavom – net prakaitas žliaũgdavo! Mžš. Tiek prisitulojo, prakaitas žliaũgia Krč. Laksto (futbolą žaidžia) vyrai, prakaitas žliaũga, tiek to įdomumo Krš. Visas sušilęs, šlapias – prakaitas žliaugia ir per kaktą, veidą, ir per nugarą – bet jis to nejaučia J.Paukš. Ir iš kur to kraujo tiek emas – kadai žliaũgia Skp. | prk.: Marti kad išvirė viralą – debesys per bliūdą žliaugia Kp.
žliaugtinaĩ adv.: Miesčionas nepratęs, su šake pamosavo – prakaitas žliaugtinaĩ žliauga Krš. ║ Zr slinkti: Smėlis ėmė žliaũgt Sl.
2. intr. Kos58, J, Lš, Brž, Dbk, Vj, Č, Nj, Grk, Brs, Dr, KlvrŽ, Pln, Užv, Kv, Varn, Up smarkiai lyti, pliaupti: Jau naktį pabudau apie septynias – lytus žliaũgė VšR. Jau trečią dieną žliaũga lytus, i šienas supūs negrėbtas Tv. Nu ale mat kad apsiraugė, jau žliaũgs parnakt Slm. Dvi savaites iš eilės žliaũgia lietus, kai nebereikia – tai žemė atmirko Krč. Žliaũgia ir žliaũgia – nė[ra] vasaros Brš. Būdavo, žliaũgdavo [lietus], duobių išgrauždavo Sl. Ak tu, pašėlo kaip žliaũga Vkš. Žliaũga, verta, kur senas galì eiti Rdn. Žliaũga i žliaũga – padirbs badus Krš. 3. intr. mirkti, šlapti: Žliaũgė šienas, kol įžliugo J. 4. tr. Rtr, NdŽ, KŽ merkti. 5. intr. Krš euf. šlapintis: Ot jau kokis nevala: žliaũgia ir žliaũgia kasnakt patalan Š(Vrn). 6. intr. tvoti, telžti: Kad žliaũgsiu per snukį, tuoj nebelįsi Kri. 7. intr. Alks, Ds, Skd, Yl, Užv smarkiai verkti, žliumbti: Ko žliaugi, t. y. rėki, verki? J. Ana žliaugia kaip murmulis J. Ši tujaus pradėjo didžiai žliaugti M.Valanč. Nežliaũk, tas nėko nepadės, neprikelsi iš numirusių KlvrŽ. 8. tr., intr. Pš, Skr, Jrb, Grš, Kt, Bgt, Mrj, Alvt, Lš, Rdm godžiai ėsti (ppr. šlapią, sultingą pašarą): Karvės žliaugtè žliaũgia dobilukus Gž. Jautis, kur gera žolė, žliaugia J. Gyvulys, įpuolęs į gerą žolę, tik žliaũgia, tik žliaũgia J.Jabl(Ilg). 9. tr. Jnš, Šl, Jd, Tvr, Kb menk. godžiai valgyti, ėsti, ryti: Kad turi mėsos, paspirgyk, jei neturi, sausą [bulbienę] žliaũk Rz. O, kad aš jų (pinigų) nors geras rieškutes turėčiau. Nieko tąsyk neveikčiau, lašinius žliaugčiau ir ant krosnies per kiauras dienas tvarsyčiaus A.Vaičiul. ^ Žliaũgia tik kap žalis žolę Plv. \ žliaugti; apžliaugti; įžliaugti; išžliaugti; nužliaugti; pažliaugti; prižliaugti; sužliaugti; užžliaugti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • žliaugti — žliaũgti vksm. Lietùs vi̇̀są diẽną žliaũgia ir žliaũgia …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • zliaugti — zliaũgti, ia, ė Vb, Kp žr. zliaukti 1: Kad zliaugia vanduo visais pašaliais Tr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žliaugimas — žliaugìmas sm. (2) DŽ1 → žliaugti: 1. O ka užšilo, darbininkams būs prakaitelio žliaugìmo Krš. Ale i to prakaito žliaugimas! Jnšk. 2. Kv Par patį žliaugìmą kur tu velkys Krš. Toks žliaugìmas par dienų dienas, ka negali nėkur nė išeiti Kv. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žliaukti — žliaũkti, ia, ė K.Būg, Š, NdŽ, KŽ žr. žliaugti: 1. Rk, Dkk, Jž, Č, An, Rs Ale kaip smagiai lyja, net nuo dangčių žliaũkia Ds. Vasaros, atsiminu, kokios karštos buvo – prakaitas taip ir žliaũkė DūnŽ. Rugius pjausi, rinksi, žliaũks liuob… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžliaugti — apžliaũgti, ia, àpžliaugė 1. refl. apsilieti, apsipilti: Išverčiau žoles, vėl – į daržą: prakaitu apsižliaugdamas, nuo usnių akuotų rankas papūsdamas J.Balt. 2. tr. euf. apšlapinti: Šiąnakt vaikas mane àpžliaugė Vlk. | refl. Vlk: Paskėlė visas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžliaugti — išžliaũgti, ia, ìšžliaugė tr. menk. godžiai išvalgyti: Bliūdą salotų ìšžliaugiau Vl. žliaugti; apžliaugti; įžliaugti; išžliaugti; nužliaugti; pažliaugti; prižliaugti; sužliaugti; užžl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kliaukti — kliaũkti, ia, ė 1. intr. Vkš smarkiai lyti; smarkiai tekėti, bėgti, žliaugti: Mažas debesiūkštis, o kiek kliaũkia Grž. Tai lytus – visą dieną kliaũkia! Jrb. Po pietų kad ėmė lietus kliaukti Klov. Vanduo per kiemą kliauktè kliaũkia Rm.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nužliaugti — nužliaũgti, ia, nùžliaugė tr. 1. sudrėkinti, suvilgyti: Jie brido rasos nužliaugta ežia, versdami užgriuvusius rugius nuo tako M.Katil. Saulė riedėjo pavakarėn, ir lietaus nužliaugtos, nupilkusios rugienos parausvėjo J.Balt. 2. Skr paviršium… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pažliaugti — pažliaũgti, ia, pàžliaugė 1. intr. NdŽ kurį laiką srūti. 2. intr. NdŽ kurį laiką lyti. 3. intr. NdŽ kurį laiką verkti. 4. tr. NdŽ pamerkti. | refl. NdŽ. 5. tr. menk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pilti — pìlti, a ( ia, pẽla), pylė (pylo) K; H, R 1. tr. SD131 daryti, kad lietųsi, bėgtų į vidų (apie skystį): Geria ir geria, nespėju pilt Vb. Pilk ir veizdėk, kad nebėgtų patekliuo J. Pìlk daugiau [pieno], kad nori Nmč. Pastatyk [v]andiniuo pìlti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”